Artėja viena iš pavasario atbudimo švenčių, nes pavasarį mes turime ne vieną su gamtos atgimimu, atsinaujinimu, siejamą šventę. Pirmiausia tai – Užgavėnės, vėliau, kovo mėnesį po lygiadienio būna Gandrinės. Tada gandras laikomas pavasario pranašu, o netrukus, Verbų sekmadienį, šventės simboliu ir būtinu atributu tampa verba, kurioje, kaip manoma, telkiasi gyvybinės jėgos. Tikroji verba lietuvių liaudies papročiuose – puokštelė, suskinta iš gluosnio ir kadagio šakelių – tai anksti pavasarį prabundančių medžių, krūmų ir amžinai žaliuojančių augalų šakelės. Tikėtina, kad sprogstantys ir sužaliavę augalai turi magiškų galių, kad verba paliesti gyvuliai bus sveiki, o žmonės – laimingi ir gražūs.
Kristaus kančios (Verbų) sekmadienis, svarbi priešvelykinė krikščionių šventė. Mišių metu verbas pašventinus ir grįžus namo, reikia išplakti artimuosius – tikima, kad verba išplaktas žmogus pažadinamas po žiemos, jam suteikiama gyvybinės jėgos ir energijos.
Verbų negalima išmesti. Jos pasižymi stipria apsaugine funkcija, saugo namus nuo įvairiausių pavojų, globoja tų namų gyventojus. Anksčiau kaime buvo tikima, kad verba saugo nuo perkūnijos, gaisro, blogų dvasių. Verbas žmonės laikydavo visus metus ir tik artėjant kitam Verbų sekmadieniui buvo galima jas sudeginti, bet jokiu būdu negalima verbos išmesti.
